ravėti

ravėti
ravė́ti, rãvi (rãvia Grž, Slm, Ob, -ė́ja K; N), -ė́jo tr. 1. SD244, R, MŽ285, N, K, M rauti piktžoles: Moterys ravė́ja daržą Pnd. Aš ravė́ju, o anas appildinėja Lz. Kaip tu čia ravė́ji, pusiau žolės nutraukdamas J. Žolės nigdi neažleidžiu – raviù i raviù Dglš. Lęšiai ravė́t reikdavo Mrc. Tai rãvim, tai karvei nešiojam Zt. Ravė́ti y[ra] grisus darbas LKT143(Kin). Mes dveji metai ravė́jome linus Dv. Rãvi juos (linus) – išrauna žolę nereikalingą Pb. Rãvi žoles iš kopūstų Dkš. Pažiūrėsiu, a rãvia cukrinius bobos, a ne Kpr. Ravė́jau batvinius Dbg. Pasiūgi bulbos par sprindį, tai einam ravė́t Klt. Bulbes ravė́ja arklu, aria plūgu Pls. Ravė́jamasis sijonas Šts. Kad aš sėjau, linksma buvau, kad ravėjau, – dar linksmesnė, o nuliūdau skindama, graudžiai verkiau pindama StnD14. Tu žaliūniukai, tu dobiliukai, kas tave sėjo, kas tau ravėjo? LTR(Slk). Motule, širdele, kas tau linelius ravė̃s? DrskD154. Linus ravėjau, rankas mazgojau LTR(Mrk). Jaunoji seselė rūteles ravėjo, per skaisčius veidelius ašaros byrėjo LTR(Mrj). Mūsų sėta, mūs ravė́ta žalioji rūtelė JV548. Reiks tau sėt ir ravėt žali kopūstėliai, reiks mylėt, šėnavot bernelio tėvutėliai LTR(Rk). Pasvadini daigą i turi ravė́ti – taip i vaiką priveizėti Krš. Idant ravėdami kūkalius, neišrautumbit drauge su anais ir kviečių MP83. Hūkinykas neliepia ravė́t kūkalių DP84. | prk.: Šėmargė ravė́ja apei rūtas (juok.) Lkv. ^ Blogą sėklą velnias sėja, bet žmonės ravėja KrvP(Mrk,Lp). Neravėtas linas mergai veidus trina TŽIII383. | refl. K: Tokios kietos šaknys, teip blogai rãviasi Sb. 2. šnek. pešti mušantis: Ravėjo ravėjo viena kitai čiupryną Pkl. 3. refl. DŽ1 šnek. peštis, vaidytis: Mūs šitas vaikas nežinia in ką nusdavęs – sueis su vaikais ir ravė́jasi Švn. Tos bobos per dienas rãvisi ir rãvisi, nežino, už ką Klvr. 4. refl. šnek. sunkiai darbuotis, galynėtis: Ravė́jausi aš su veršeliais Klvr. \ ravėti; apravėti; atravėti; įravėti; išravėti; nuravėti; paravėti; perravėti; praravėti; priravėti; razravėti; suravėti; užsiravėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • ravėti — vksm. Stovỹkloje vaikai̇̃ ravė̃s, láistys daržóves …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • paravėti — paravėti, pàravi ( ėja), ėjo 1. tr. kiek ravėti: Ka nelytų po pietų, ateič, paravė̃čia LKT215(Mšk). Patrūsiu, pàraviu, tai nor pavalgau Gs. Lig valgiui, sakiau, burokų paravėsiu Trgn. Daržą paravėk – išsimiklins visi nariukai Erž. Maž apsirgo:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkaukti — apkaũkti, ia, àpkaukė 1. tr. apgožti: Žolės bulves àpkaukė Šl. Visą daržą žolės apkaũkia, nespėjame nė ravėti Šd. Rugiai žolių apkaukti Jnšk. 2. intr. apželti: Apìkaukė daržas žole – nė brokų nesimato Krs. Atarkit bulves – apkaũks, ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atravėti — atravėti, àtravi ( ėja), ėjo 1. intr. Š ravint atidirbti: Už kartis aš vasarą atravėjau, – užginčijo Papievienė A.Vien. Už skolą atravėjau – savaitę pyliau Rdn. 2. refl. daug, iki atsibostant ravėti: Atsiravėjau gi šiemet: daržai kaip marios, o… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gervelė — gervẽlė sf. (2) 1. įrankis bulvėms kasti ar ravėti: Pasiimk gervẽlę ir eisiam bulvių kasti Akm. Su gervelè lengviau kasti kaip vienom rankom Lž. Su gervelè geriau ravėti Vkš. 2. K, Kv girnų dalis, lapė: Gervẽlė išklebo – pririšk stipriau On …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priravėti — priravėti, priravi ( ėja), ėjo tr. 1. rš prirauti piktžolių. 2. žr. nuravėti 1: Kiek šiemet daug bul’bų priravė[ja]u! Dglš. 3. refl. užtektinai, iki nusibostant ravėti: Nebravėju, gana: esu prisiravėjusi lig gyvo kaulo! Krš. ravėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgulti — apgul̃ti, àpgula (apìgula), àpgulė (apìgulė) 1. intr. sugulti; sumigti: Visi apìgulė, o karalius vidurnakty išejo vogti (ps.) Dglš. Jau visi apgùlę Lp. 2. intr. apsinakvoti: Vakar pas mus žmonės prašė apgul̃ti Smn. | refl.: Pas Jokūbą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apravėti — apravėti, àpravi ( ėja Dbč), ėjo tr. K; N visą, šiek tiek ar aplinkui nuravėti: Juk vargšas žmogus kiekvieną bulvių kelmelį atskirai apžiūri ir prižiūri, apkaupia, apravėja I.Simon. Apravėk daržą nuo žolių J. Ir apravėt [daržai] reikia Pb.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsvadinėti — 1. iter. dem. apsvadinti 2: Apsvadinėti medeliai visur, grynas oras DūnŽ. Apsvadinėjo kapus, aptaisė Krš. Pabengiau apsvadinėti, eisu ravėti Šv. Sodnelis nedidelis, apsvadinėtas aplinkuo vainiku vyšnių ir slyvų Žem. | refl. tr.: Aš daržą da… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšnekinti — apšnẽkinti tr. 1. LMD(I) sulaikyti, nutildyti šnekantį. 2. suderėti, sutarti: Vieną čia bobą apšnẽkinau eiti ravėti Pvn. šnekinti; apšnekinti; atšnekinti; įšnekinti; iššnekinti; nušnekinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”